Jau išlipus iš lėktuvo pasijuto tvaikas ir drėgmė. Oro uosto sienos puoštos gėlių ornamentais, o koridoriai mirguliuoja nuo suvenyrinių parduotuvėlių, kuriose apstu gėlių vainikų bei tradicinių karolių. Mes taip pat nelikom nepasveikintos atvykusios į Aloha šaly. Mus pasitikęs lietuvis vaikinukas užkabino ryškius ir kvapnius gėlių vainikus ir nusivežė į Kailua Bay paplūdimį ,,paragauti“ Ramiojo vandenyno vandens. Skonis tikrai apetito nesukėlė, nes jausmas lyg druskos į burną prisibėrus vandeny gertum . Bet užtat gali plūduriuoti vandens paviršiuje ir dieną stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus, o naktį skaičiuoti žvaigždes . . Jų ten daugybė. Jos ryškios. Ir žvaigždynus galima lengvai pastebėti. Čia ir baigėsi pirmoji diena Havajuose. Bet prasidėjo pirmoji naktis Havajuose! Kadangi gyvenome privačiame kvartale, vieno žymaus lietuvių rašytojo dukros namuose, turėjom didelį sodą, kuriame augo ličiai, apelsinai, kokosai, mangai, mandarinai, žvaidždutės, baseiną ir didelį namą, kuriame kartais vieni kitų nerasdavom. Gyvenom penkiese: mes trys atvykelės ir du vaikinai. Saloje jie gyveno jau kurį laiką prieš mūsų atvykimą. Pačių šeimininkų nebuvo, nes vasaros metu jie lankėsi Lietuvoje. Todėl turėjom visišką laisvę, trykštančią energiją, sočiai džiaugsmo ir per kraštus linksmybių! Pirmą naktį kaip ir kitus ,,eilinius“ vakarus kepem barbecue, skendom kokteiliuose ir taškėmės baseine iki paryčių!

Atvykom keletą dienų prieš darbo pradžią, todėl dar daug spėjom nuveikti: aplankėm žymųjį Waikiki Beach (prisimenat serialą ,, Gelbėtojai Havajuose“? Jis buvo filmuojamas būtent tame paplūdimyje), kuriame lankydavomės kasdien, nes mūsų darbo vieta – restoranas, buvo vos 300 pėdų nuo paplūdimio. Apsilankėm sostinės Chinatown‘e, Lanikai Beach, kuris laikomas vienu sgražiausių pasaulio paplūdimių, Pali apžvalgos aikštelėje tarp milžinų kalnų, Hanauma Bay, kur nardėm tarp spalvotųjų koralų ir margų įvairiarūšių žuvų, ir netgi suorganizavom tikrus lietuviškus pietus su šaltibarsčiais ir bulviniais blynais pirmai pažinčiai su Havajuose gyvenančiais lietuviais.
Prasidėjus darbui laisvą laiką stengėmės išnaudoti kelionėm aplink salą, patirti kuo daugiau naujovių ir išbandyti tai, kas nebandyta. Kopėm į kalnus Diamond Head, Koko Head, nuo kurių viršūnių atsiverdavo stulbinantys vaizdai į Honolulu ir gražiausias salos pakrantes, Stairway To Heaven - aukščiausias kalnas į kurį jau uždrausta kopti po pagausėjusių nelaimingų atsitikimų, bet aplenkę apsaugos darbuotoją, kuris darbą pradėdavo 5 valandą ryto, įkopėm ir į jį. Stebuklinga! Pro mane plaukė debesys! Stovėjau danguje! Taip pat maudėmės milžiniškų bangų paplūdimiuose ir lepinomės jūros gėrybėmis pietums.
Pirmąjį mėnesį buvo kiek sunkoka priprasti prie laiko skirtumo – 13 valanų. Dirbdavom po pietų, tai iki darbo būdavo sunkiausias metas. Todėl pokaitukas po palmėmis Waikiki paplūdimyje tapo rutina. O ir ne tik prieš darbą teko nusnūsti vandenyno pakrantėj, bet ir vieną kitą kartą po žvaigždėtu dangum. . Naktys šiltos, paplūdimiuose visur dušai ir tualetai todėl sąlygos tiesiog puikios vakaroti (ir nakvoti =D). Beje, tai draudžiama įstatymų, bet žmonių vis tiek apstu. Tik viena smulkmenėlė . . Tarakonai ten veisiasi ne namuose, o tiesiog gatvėje. Ir vakarais jie pradeda šmirinėti šaligatviuose gasdindami praeivius, nes jie..4-5 centimetrų dydžio! Ir skraido! Vaizdelis neįprastas bet savotiškai egzotiškas =D Beje, namuose dažniau pamatysi driežų. Bet jie draugiški padrėliai. Tik retkarčiais ropodami sienomis įkrisdavo į lovą 
Liepos 4-ąją Amerikoje buvo minima Nepriklausomybės diena ir ta proga trijose salos papludimiuose padangę nušvietė milžiniški ir spalvoti, įvairių formų tarsi gėlių puokščių ir besišypsančių veidelių fejerverkai! Taigi taip pasitikome liepą ir . . naujas atrakcijas!

 Šiaurinėj salos daly, Waimea Bay pakrantėj stūkso maždaug 30 pėdų aukščio uola ir . . įspėjamasis ženklas ,, Jumping/diving can cause serious bodily injury or death for your safety. Please stay off rock“. Prisipažinsiu – stovėjau viršuj gal 5 minutes kol pagaliau nušokau, nes buvo ne tik baisoka bet ir dugne per skaidrų vandenį matėsi uolienos, todėl turėjau šokti ypač atsargiai. Kol kritau žemyn spėjau du kartus įkvėpti ir net pajusti laisvąjį kritimą!
Lankiausi Pearl Harbour’e, kuriame Japonija povandeniniais laivais ir aviacija1941 metais pradėjo ataką, nes norėjo užgrobti kolonijas Azijoje, bei JAV valdas Ramiajam vandenyne. Nuskandino 4 linijinius laivus, 2 eskadrinius minininkus, 1 minavimo laivą, smarkiai apgadino 4 linijinius laivus, 3 kreiserius, 1 eskadrinį minininką, sunaikino 188 lėktuvus. Surūdijusias liekanas ir skendėsius po antpuolio mačiau US Arizona Memorial, kuris pastatytas US Arizona šarvuotlaivyje žuvusiems kariams atminti. Saloje ko gero japonų yra tiek pat kiek amerikiečių, juolab kad salynas išsidėstęs tarp Šiaurės Amerikos ir Japonijos. Havajuose yra ir japonų šventyklų, kurių keletą teko aplankyti. Byodo-In Temple (Budos šventykla) esanti šventyklų nacionalinio parko slėny buvo pastatyta 1968 metais, pirmam japonui imigrantui atminti, visiškai nenaudojant vinių. O viduje ,,gyvena” 18 pėdų aukščio Budos statula purkšta auksu. Šis statinys yra tiksli kopija prieš daugiau kaip 900 metų pastatytos šventyklos Japonijoje.
Dar viena įsimintina kelionė buvo i kitą Havajų salą – Big Island. Tai didžiausia Havajų sala pasižyminti laukine gamta, džiunglėmis ir mirusiu miestu devintą valandą vakaro. Oro uoste išsinuomoję mašiną apvažiavom visą salą. Pasimaudėm Black Sand Beach ( juodo smėlio paplūdimy) tarp vėžlių, pamatėm tiesiog pakelėje augančius alijošius ir kitokią florą, kurią Lietuvoje žmonės perka parduotuvėse ir augina kaip dekoratyvinius augalus namuose. Butent šioje saloje ragavom didžiųjų greipfruktų, papajų, mangų, kuriuos nuo medžio nusiskynėm patys. Žymiosios Kona kavos plantacijose skanavom įvairių aromatų: kokosų ar makadamijos riešutų skonio kavos. Aplankėm Akaka krioklį 129 metrų aukščio bei vulkanų 1348 km² ploto nacionalinį parką. Įspūdingiausias šioje kelionėje buvo Kilauea aktyvus vulkanas. Naktį stebėjome kaip trykštanti lava it fejerverkai plūsta i vandenį . .

O sostinė – Hilas atrodo turėtų būti šurmulingiausia vieta, bet mes jau 9 valandą vakaro neberadom dirbančios parduotuvės ar kavinės. Alkani likti nenorėjom, tai pasiklausinėję vietinių užsukom į benę vienintelę tokiu paros metu dar veikiančią vietą. Kažkokia be galo keista užeiga, kurios vidury ,,taškėsi“ pati miesto merė ir mus atvykėlius pasveikino nusileidus Big Island‘e. .
Sala labai įdomi, tarsi negyvenama, bet žmonių karts nuo karto pasimato. Didžiausias salos plotas turbut kažkada išsiveržusios lavos sąstingos.
Grįžę į savo salą – Oahu grįžome ir į darbą. Šeimininkai buvo palikę tris mašinas, bet jomis naudojosi vaikinai, su kuriais gyvenom, todėl kažkokiu būdu vis tiek turėjom nusigauti į darbą, nes pirmuosius du mėnesius gyvenom Kaneohe mieste, kuris apie 20 mylių nuo Honolulu. Kadangi autobusų stotelė buvo tolokai, nusprendėm ieškoti trumpesnio kelio karštą dieną. Taigi į darbą ,,tranzuodavom“! Sutikom daugybę malonių ir įdomių žmonių, kurių kiekvienas pasisiūlydavo pavėžėti ir kitą dieną. O kartą ,,sutranzavom“ patį merą! Populiariausia mašina, kurią turi kiekvienas vietinis – truck‘as (pikapas). Tai lėkti su tokia vienas malonumas! Beje, kartą pakeliui į tranzavimo vietą pakliuvau į televiziją. Įvykis toks, kad vežant truck‘u banginio kaulus jie iškrito vidury kelio ir paplito baisi smarvė. Tai žurnalistai tiesiog klausinėjo apie tai, kas ką matė ir ką užuodžia =D O teko dar ir laikraščio pirmam puslapy pasipuikuoti! Bet čia jau atskira istorija . .
Rugpjūtį persikraustėm į pačią Honolulu širdį. Va tada ir prasidėjo naktinis gyvenimas, pasimatymai, gėlės, dovanėlės ir taip toliau . .
Viskas taip susiklostė, kad draugės išskrido anksčiau, o aš likau dar beveik 4 savaites. Todėl vėl teko persikraustyti kai kur kitur. Dirbau beveik iki išskridimo dienos, bet darbas buvo tarsi šventė, nes bendradarbiai tapo draugais, su jais leidau laisvalaikį ir linksminausi tiek darbo metu tiek po jo.

Havajuose lankiausi zoologijos sode, Akvariume, turėjau galimybę serialo ,,Lost“ (,,Dingę“) filmavimą stebėti, maudžiausi po kriokliais ir išbandžiau tokias pramogas kaip surfing‘as (banglentės), vandens motociklai, plaukiojimai jachtomis, saulėlydžiai katamaranuose su šampanu. .
Paskutinę dieną darbe bendradarbiai suorganizavo išleistuves: užkabino baltų plumerijų vainiką su kaspinu, o po darbo šėlom turbūt egzotiškiausiam klube Mai Tai. Pavadinimas, beje, kilęs nuo kokteilio ,,Mai Tai‘‘ – havajietiško kokteilio. Ir stipraus kokteilio! =D O kadangi kolegos pildė mano norus paskutinę naktį Havajuose, teko ir karaoke sudainuoti solo! =D
Kita diena buvo paskutinė diena šiam egzotiškam krašte. Turėjau padaryti kažką nepamirštamo! Ir padariau! Sharkdiving’ą! Leidausi į vandenyno gelmę narve apžiūrėti alkanų ryklių! Jų buvo gausybė ir milžiniškų! Tai buvo nepamirštama! Likusią dienos dalį suspėjau Turtle Bay apsilankti, Sunset Beach (serialą ,,Sunset Beach“ atsimenat?), Waimanalo Beach, ,, Dole“ ananasų plantacijose, paragauti gėrimo ,,kava“ ( bet tai ne kava, ir ji visai ne karšta), kuris turi svaiginantį poveikį, bet gėrimas yra legalus ir jo galima įsigyti tik sveiko maisto parduotuvėse. Jis gaminamas iš augalo kava šaknų ir stimuliuoja ne smegenis, o kūną. Tampi atsipalaidavęs ir visks tada būna čiki piki :)
Kadangi Havajuose populiariausias muzikos stilius – regis, o kone muzikos dievu laikomas Bob Marley, tai tikiuosi smagiai ir įdomiai skaitėte mano gražiausio gyvenime laiko, mano pašėlusios vasaros įspūdžius ir cituoju jums Bob Marley: ,,One Life, One Love“ !