Amerika? Amerika! Taip, Amerika! Taip paprastai ir lengvai vieną vakarą apsitarėm su draugėm ir nusprendėm, - gana klausytis kitų draugų/bendramokslių įspūdžių apie šią svajonių šalį. Reikia išvykti pačioms ir įsitikinti, ar jau tikrai ten taip viskas stebuklinga, kaip pasakoja pargrįžusieji ir rodo mums per Tv Holivudas. Nuspręsti nusprendėm, susitvarkyti viską susitvarkėm, dokumentų ir kitų reikalų tvarkymo nebuvo jau tiek ir daug, kaip atrodė, matyt, tas pasakymas, kad viskas nėra taip baisu ir sunku, reikia tik pačiam pradėti ir padaryti, tikrai yra teisingas. Kaip tarėm, taip ir padarėm! Paskutiniu vizitu ir potepiu buvo svečiavimasis JAV ambasadoje, kur taip pat nebuvo nieko sunkaus ir neįmanomo, kaip nupasakoja kiti :) Atėjom, pakalbėjom, mūsų paklausė, kur išvažiuojam ir palinkėjo geros vasaros!

Birželio 7 dieną jau žvelgėme į Amerikos dangų, o tiksliau atskridome į JAV NJ Newark oro uostą, priešingoje NYC pusėje. Iš oro uosto pora traukinių ir taksi - ir mes jau savo galutiniame taške - mažame kaimelyje Scotia (the village of Scotia), šalia Schenectady, vienas iš devynių NY miestų :) Po gana ilgo skrydžio ir kelionės, tik spėjome apsiblausiusiomis akimis pamatyti, kad mūsų darbovietė graži ir švari ir tik tuo apsiriboję mąstėme apie poilsį, kadangi nuovargis buvo DIDŽIULIS.

Attvykus į viešbutį (tai ir mūsų darbo vieta) pasijutome tikrai laukiamos - mums jau buvo paruoštas kambarys, didelės patogios lovos. Tik mus išvydęs viešbučio personalas sušuko: „Oh! You must be the students?! Students from Lithuania! Girls, we were waiting for you!!! :) Buvome palydėtos į kambarius pailsėti prieš laukiantį rytojų. 
 

Ryte jau nubudusios ir papusryčiavusios, susitikome su žmogiškųjų išteklių vadove (su kuria iki atvykstant visą laiką palaikėme ryšius Lietuvoje), kuri pasirodė labai draugiška ir rūpestinga. Ji paaiškino, kad ši diena mums bus skirta susipažinti su vieta: susitvarkyti dokumentus, t.y. gauti Social security numerį, apžiūrėti jau naujuosius namus JAV bei supažinti su kolektyvu ir darbo vieta. Buvome supažindintos su vienu iš vadybininkų, kuris vėliau tapo ir mūsų geru bičiuliu. Taigi, pirmoji didžioji dalis įvykdyta: atvykome, apsigyvenome ir formaliai susipažinome su kolegomis.
Išaušus naujai dienai jau turėjome naują misiją - pradėti dirbti! Įdomu ir kartu baugu, tačiau naujieji darbdaviai supratę mūsų nuogastavimus, leido pabūti tik pusę darbo dienos bei pasimokyti, kokio pobūdžio darbus teks atlikti.

O ką gi mes dirbome? Taigi, o dirbom mes, matyt, nesuklysiu, jei pasakysiu, kaip dauguma nuvažiavusių į JAV, t.y. dirbome kambarinėmis viešbutyje, o jau per išeigines bei pagal poreikį, ketvirtadieniais ir penktadieniais padėdavome ruošti sales banketams, vestuvėms, barmitstvoms ir kitoms šventėms. Štai ši darbo dalis ir buvo įdomiausia, kadangi turėjome puikią galimybę pamatyti iš arti tas tikrąsias amerikietiškąsias vestuves (paminėti reiktų ir vadinamąsias nuotakas siaubūnes – „Bridzzilas“, kurių tikrai yra) bei taip pat išvykti kur toliau, kadangi turėjome ir išvažiuojamųjų renginių.

Darbas buvo įdomus, kintantis, todėl per daug monotonijos nebuvo, žinoma, ir su įvairiais nuotykiais bei kartais ir nusivylimais, tačiau juk negali viskas būti tobulai... Dirbome, dirbome (aišku buvo ir išvykų, ir bendravimo su skirtingais žmonėmis, kadangi dirbome pagrindine su jaunimu), kol jau sulaukėm savo Travel part! Neslėpsiu, su kelionėmis turėjome truputį vargelio, - keleto destinacijų teko ir atsisakyti, kadangi biudžetas nebuvo toks jau didelis (norėjome pinigėlių ir parsivežti) bei nebuvo iškart lengva susirasti kur gyventi, BET viskas išėjo geriau nei buvo tikėtasi. Tada ir prasidėjo „stebuklų metas“ :)

Visų pirma, kadangi keliauti planavome į NYC rugsėjo 11 dieną (ši simbolinė data nebuvo pasirinkta atsitiktinai), tai galima įsivaizduoti, jog dauguma hostelių užimti.  Stengėmės žūtbūt rasti, kur apsistoti, bet laikas tirpo, o mūsų pastangos veltui... Tačiau viena iš vadybininkių matydama šias pastangas, mus suprato ir apstulbino - ji padovanojo mums dviejų dienų nakvynę NYC Manhattane Time Squere viešbučiuose, kurie yra pirmos klasės!!! Pamenu, kai ji tai pasakė,  akyse susirinko ašaros (ir šiaip prisiminus, buvo ne vienas kartas, kada riedėjo ašara, tačiau visais atvejais iš laimės), tad stebuklas įvyko :D Dėl kitų dviejų nakčių pasirūpino kita mūsų draugė (tikrai taip galiu ją pavadinti), parūpino apsistoti pigiau viename iš pažįstamo operos solisčių bute. O kur dar nepaminėtas mums suorganizuotas išleistuvių vakarėlis ir išlydėtuvių dovanos...

Tuo momentu net gerai nesusivokiau, kaip viskas greitai ir neįtikėtinai klostosi. Tad paminėjau tik kelionę į NYC, tačiau dar vykom ir į Masačiusetso valstiją, kur susitikome su savo kitomis draugėmis ir apsistojome viešbutyje Cape Code, Hyannis (turistinis kurortinis miestelis apsuptas vandenyno), bei vėliau visos keliavome į Bostoną bei nuostabų miestelį Rockportą (kuris tikrai išpuolė netikėtai, bet LABAI sėkmingai ir įsimintinai). Tad kelionės buvo kupinos įspūdžių, netikėtumų ir tik geros, labai geros nuotaikos!

Rašydama vis dar prisimenu naujų dalykų ir atrandu šią kelionę iš naujo. Deja, bet visko nesugebėsiu perteikti... Tai buvo mano įspūdžių ir nuotykių vasara.
 

Klausiate, ar buvo sunku? Taip. Kartais. Bet reikia suvokti, jog iškeliavus ten beveik keturiems mėnesiams neįmanoma nesusidurti su problemomis.
 

Ar buvo verta? Vienareikšmiškai, ŽINOMA, TAIP! Įspūdžiai, nuotykiai, naujos pažintys, sunkumai, gyvenimo pamokos ir išūkiai! Tiek visko kartais neįmanoma patirti net per metus gyvenant Lietuvoje.
 

Ar tikrai Amerika yra svajonių šalis? Asmeniškai man? Ne. Vien todėl, kad myliu savo šalį ir joje matau save.  Ar grįžčiau dar kartą? Žinoma, TAIP! Todėl papasakojau savo akimis matytą ir patirtą vasarą. Spręsti visada yra kiekvienam individuliai, bet tai galima padaryti tik nuvykus. Todėl jūsų asmeninis pasirinkimas yra, kur dėti tašką: Keliauti negalima sėdėti

Pagarbiai,
Ilona Šliožytė