Taip, vasara iš tiesų paliko nepamirštamų akimirkų.  Gyvenau Cape Cod'e, Chatham'e, pirmas jausmas įvažiavus į šį begalo jaukų ir šiltą miestelį - gal aš filme?  Viskas būtent taip, kaip mes matome  amerikiečių filmuose - mažos jaukios gatvelės, dideli baltų lentų namai, vaikai prie gatvės pardavinėjantys limonadą, tobulai nupjauta žolė... Žodžiu, amerikietiška idilė. Maždaug kelis pirmuosius vasaros mėnesius,  veikiausiai, visuose kiemuose galime pamatyti iš tiesų įspūdingus hortenzijų krūmus.

Žinoma, ir Amerikoje yra ne labai džiuginančių dalykų, tokių kaip uraganas, kuris mums skamėjo baugiai, o reali jo žala buvo nežinoma, taigi teko tikrai susirūpinti dėl savo didelių lagaminų, kuriuose 3-jų mėnesių darbo rezultatai. Bet buvo ir geroji uragano dalis, - gavome kelias papildomas išeigines, ir kelias papildomas šventes. Mano nuostabūs darbdaviai nusprendė, kad reikia švęsti tokius dalykus, galbūt tai paskutinė šventė kartu. O nuo tų švenčių, mūsų namo gyventojams „stogas čiuožė“.

Ir kažkada baigiasi darbai, visi važiuojame kas ko pažiūrėt, ir pagaliau, veikiam būtent tai ko į Ameriką ir atvažiavom – pamatyti tai, ko nematę ir galbūt niekuomet daugiau ir nepamatysim.

Tokie trumpi mano įspūdžiai ir prisiminimai iš Amerikos. Vien tik geri ir šilti. Buvo begalo liūdna išvykti, bet gerasis dalykas tas, jog liko ne tiek ir daug, kada vėl galėsiu kelti savo sparnus į savo svajonių šalį.

Justina