Sveiki,

Hmmm, Amerika.... Iš tikrųjų, tai buvo didžiausias įvykis mano gyvenime. Visada bijojau tokių tolimų kelionių, kai vykstama ilgam laikui, nebuvo jauku ir dėl kalbos (niekada nepasitikėjau savo anglų kalbos žiniomis)... Tačiau priėmiau sprendimą labai impulsyviai ir mažai galvodama, susitvarkiau dokumentus, prisikūriau svajonių, ką noriu pamatyti, ir išvykau.

Atskridus į New York jaučiausi kaip mažas vaikas - važiuodama autobusu 1,5 h pagavau save žiūrinčią pro langą plačiai atverta burna ir besidžiaugiančią bei krykštaujančią tarsi mažas vaikas. Viskas buvo visai kitaip nei įprasta Lietuvoje! Tas jausmas, kai eini gatve, o aplink matyti vaizdai iš filmų, kai girdi kalbą, juokus, matai įvykius, kurie tarsi pažįstami iš pasakojimų, atsiliepimų, gal netgi ir svajonių… Žinojau, jog bus visko, nuteikiau save, kad galiu turėti bėdų ir su kalba. Viena yra mokytis mokykloje, atlikinėti gramatikos pratimus, visai kas kita - girdėti kalbą gyvai ir atsakinėti ekspromtu :)

Pirmą darbo dieną rankos drebėjo, bijojau, jog bet kurią akimirką galiu apsiverkti iš tos įtampos viduje, informacijos kiekis didelis, žodynas vietomis naujas, tad nebuvo drąsu… Tačiau atpirko tai, jog visi žmonės labai malonūs, suprantantys ir padedantys.

Bėgant vasarai viskas tapo sava, įprasta. Laikas bėgo greitai, darbo diena netikėtai pasibaigdavo, o ką jau kalbėti apie laisvas dienas, kai kažkur keliaudavau pamatyti aplinkinių miestelių (dirbau Šiaurės Karolinoje Corolloje).

Na ir žinoma, pasibaigus vasarai kaip ir dauguma turėjau susiplanavus kelionę po kai kurias Amerikos vietas. Buvo sunku išvykti, buvo gaila su visais atsisveikinti… Net ir pas bosą nuėjome su draugu atsisveikinti, prakalbėjome valandą, buvome pavaišinti alumi, apkabinti, priversti pažadėti, kad grįšime kitąmet (jau ir vel esame užsiregistravę) :) Na tiesiog viskas buvo tobula – kolegos malonūs, kiekvieną dieną iki ašarų prisijuokdavome darbe, prisigalvodavome įvairių linksmybių, su viršininku jautėmės kaip draugai, kartu rengdavome vakarėlius, gyvenome superiniuose apartamentuose.

Tiek vasaros metu, tiek atostogų metu juokėmės, kad mes studentai Amerikoje esame tarsi turtuoliai Lietuvoje. Tikrai kaip svajonių šaly pasijutome, galėjome tiek sau leisti, tiek pamatyti, patirti, įgyvendinti svajones. Keliavome tiek rytinėje, tiek vakarinėje pakrantėje, nors turėjome tik 10 dienų skirtų tam. Sunku net apsakyti, kaip buvo gera eiti gatve, jaustis tarsi esu beveik vietinė, jau viskas buvo paprasta - kalba, aplinka  - nebuvo sunku susigaudyti net ir naujoje aplinkoje :)

Iš tikrųjų, tiek aš, tiek draugas dar iki šiol jaučiamės pasimetę, sujauktais mąstymais apie ateitį, kupini svajonių ir norų greičiau sugrįžti, pamatyti tuos pačius žmones :)  Net sunku apsakyti, kiek daug ši kelionė davė: patirtis, įvaldyti kalbos įgūdžiai, be galo daug pažinčių, daug įspūdžių, daug naujai atsiradusių pagundų ir norų!

Sprendimas išvažiuoti ir jo įgyvendinimas - tai kažkas ypatingo, net sunku nupasakoti tą patirtį, išgyvenimus… Tiesiog fantastiška!!!
 

1)  Yosemitte nacionalinis parkas

                                                                                     2) Miestelis, kur gyvenau

3) Vakarais ledainėje tekdavo paplušėti :)

                                                         4) Išskrendam iš Los Angeles

5) Didysis kanjonas

                       6) New Yorke užtikome garsųjį "Naked Cowboy" Times Square :)