Welcome to the United States of America!

Taigi taigi, mūsų kelionės pradžia gegužės 24 d., tikslas JAV. Manau, kad neverta detalizuoti pačios nuobodžiausios transportavimo dalies. Trumpai: linksmoji dalis – skrydis iš Vilniaus į Varšuvą trunka 1 valandą, liudnoji dalis – skrydžio į Niujorką oro uoste tenka laukti 8 valandas. Nei linksma nei liūdna dalis – skrydis i valstijas trunka ~9 valandas. Čia mes nusileidome tą pačią gegužės 24 dieną, tuo metu Lietuvoje buvo gegužės 25 diena. Migracijos tarnyboje mus pasitiko kilometrinė eilė, o ten tai mišrainė. Čia kažkiek darosi neramu, bet ne dėl teroristų, o dėl to, kad gal kažkuo nepatiksiu ar neįtiksiu ir manęs nepraleis. Juk tada tai teks kažkaip pargrįžti. Ačiū Dievui, Alachui ir visiems kitiems - mus praleido ir vienas kitam su drauge ištarėme: "Welcome to United States of America!" Na dar liko lagaminų kontrolė, bet čia jau niekis. Susiradome, kur galėtumėm palikti savo lagaminus ir išmovėme apžiūrėti New York‘o. Čia ir prasidėjo mūsų pažintis su Amerika...
 

Big Apple

Pirmasis ir manau vienas įdomiausiu įspūdžių, tai miesto metro. Daug kartų matytas holivudo filmuose nebuvo, tai ko tikėjomėms. Metro vagonų senumas manau atitinka musiškių troleibusų, kurie atgabenti sovietiniais laikais. Važiuoti jais kiek nesmagu: girgždėjimas, supavimas į visas puses, kiti įvairūs garsai ir prieš akis iškyla vaizdai priemenantys katastrofų filmus. Benamiai juos renkasi kaip nakvynės namus, visą naktį važinėja (gal geriau sakyti pramiega) ir bėdos nemato. Kad ir kaip ten bebūtų smagu pasivažinėti, manau, jau istorija tapusiasias Niujorko metro :)

Kelionė iš Kenedžio oro uosto iki Manheteno truko apie valandą. Tad išvažiavę, kai dar buvo šviesu, išlipome jau sutemus. Greitai patraukėme iš „rūsio“ ieškodami kelio aukštyn. Na ir pirmasis vaizdas buvo tiesiog stulbinantis. Šviesos, žmonės, dangoraižiai, viskas gyva, juda, kruta, o juk tuo metu buvo dešimta valanda vakaro. Tai kas vyksta piko metu Vilniuje nė iš tolo neprilygsta Niujorko vakariniam gyvenimui (juolabiau dieniniam). Pirmasis pamatytas pastatas garsioji Madison Square Garden arena. Nuo šio taško ir pradėjome savo bludinėjimą, po Didžiojo Obuolio širdį.
 

Turėjome susidarę planą, ką norime aplankyti, tačiau iš karto pasakysiu, mes jo neįvykdėme. Tiesiog buvome per daug pavargę po visų skraidymų, o ir miego trūkumas padarė savo. Tad aplankėme tik kelis taškus.
 

Pirmasis – Empire State Building. Eidami pirkti bilietų neapsigaukite, lauke yra pilna juodaodžių siūlančių aplankyti dangoraižį „tik“ už 50 dolerių. Šalia jų yra įėjimas į vidų, kur galite nusipirkti bilietą už 21 dolerį. Atstovėję milžinišką eilę pagaliau priėjo mūsų eilė. Beje čia eilė yra laukiant bilietų, einant pro metalo detektorius, laukiant lifto. Na, o jau toliau paprasčiausia dalis, kelionė liftu į 86 aukštą, iš kurio atsiveria visas vaizdas į neaprėpiamą akimis Niujorką. Čia aš nemeluoju sakydamas neaprėpiamą, jis tikrai toks yra.
 

Times Square

Times square. Spalvingiausia ir judriausia Niujorko dalis. Šimtai spalvingų reklamų, įvairiasio plauko žmonių skruzdėlynas. Tiesą pasakius, tos šviesos smarkiai vargina, tad greitai pasijutome apduję ir pavargę. Beje ir oro čia gryno sunku sugaudyti, o šiukšlių kalnai taip pat niekam ne naujiena. Miesto centre niekas nesinaudoja savo transportu, čia pilna įžymiųjų Yellow Cab, tad atrodo, kad pagrindinėmis miesto venomis teka geltonas kraujas.
 

Išvargę ir vos patempiantys kojas grįžome į oro uostą, kur praleidome likusią nakties dalį. O kitą dieną išskridomę i galutinį savo tašką.
 

Gyvenamoji vieta

Wyomingas – milžiniško ploto valstija, kurios didžiąją dalį sudaro negyvenamos sausos dikynės ir kalnai, ir tik siaura juosta Vakaruose yra apgyvendinta truputi tankiau. Mūsų miestelis Alpine turi 550 gyventojų, yra trijų kilometrų aukštyje, o jį ratu apsupa dar aukštesni kalnai. (P.S. vienas iš mūsų neapgalvotų dalykų buvo aukščio ir deguonies kiekio ore skirtumas lyginant su Lietuva – neretai skundėmės svaigstančia galva, o po 100 metrų bėgimo jautiesi lyg po maratono).
 

Gatvėse mus pasitiko kaubojai, varantys dideles galvijų bandas, pievose apstu buffalo, ir šiaip, nieko nestebina ant kelio išbėgęs briedis, elnias ar bent jau burundukas J. Vienas labiausiai pritrenkiančių dalykų buvo dydžiai – automobilių, maisto produktų ir be abejo žmonių. Parduotuvėse pienas parduodamas galonais – po 4 litrus, kainos rašomos ne už vienetą, o pvz. 10$ už 3vnt., limonadas parduodamas pakuotėmis po 20 skardinių ir t. t.
 

Pakeliui į darbą

Turime pripažinti, kad mūsų vadybininkas pasirodė tikrai geras ir draugiškas, o gyvenimo sąlygos tiesiog pasakiškos. Darbuotojų apartamentai pastatyti šalia - vos 2 minutės kelio pėsčiomis iki darbo, važinėjimui iki miestelio gavome dviračius ir nemokamai galėjome naudotis skalbykla ir kitais malonumais. Apsigyvenome trijų kambarių bute su viena čekų pora. Taigi kiekvienai porai vienas miegamasis, didelis svetainės kambarys ir nemaža virtuvė – valgomasis su visais baldais ir gražiu interjeru. Už šį malonumą mokėdavome 35$ savaitę.

Darbas

Prieš išvykstant mūsų kontraktuose buvo įrašytos tik housekeeperių pareigos, tačiau padirbėjus kurį laiką pareigybių sąrašas išsiplėtė nuo kambarių valymo iki baseino valymo, ravėjimo, lapų pūtimo, dažymo, indų plovimo, restorano svečių aptarnavimo bei pagalbos vestuvių vakarėlių metu.
Pagrindinis mūsų darbas – kambarių valymas iš pradžių pasirodė neįmanomai sunki užduotis. Mūsų supervizoriai (meksikiečiai) pradžiugino mus žinia, kad geras housekeeperis kambarį turi sutvarkyti per 15 minučių, kas yra nerealu. Bet priėmę šį iššūkį mes stengėmės iš visų jėgų ir tokiu būdu greitai tapome geriausiais ir labiausiai giriamais darbuotojais iš europiečių tarpo (iš viso mūsų buvo 11). To dėka galėjome išdirbti daugiau valandų, (viršvalandžiai Amerikoje apmokami 1,5 koeficientu), pradėjome tikrinti kitų sutvarkytus kambarius, vieninteliai galėjome naudotis baseinu ir sporto sale.
 

Nors palyginti su amerikiečiais paaugliais, bet kuris europietis atrodo nepaprastai geras darbuotojas, įdėjus truputį daugiau pastangų bei kruopštumo labai lengvai galima užsippelnyti hardworkerio vardą, o su tuo seka ir privilegijos bei pagarba.
 

Kadangi dirbome aukšto lygio viešbutyje, tvarka buvo labai svarbi, o kambarių rasdavoje labai įvairių. Į standartinį kambario valymą įeina šiukšlių surinkimas, lovos perklojimas, vonos kambario dezinfekcija, veidrodžių ir stiklinių paviršių blizginimas, kilimų siurbimas, dulkių valymas, medinių paviršių vaksavimas, kavinuko valymas, stiklinių, puodelių, šampūnų, muiliukų, rankšluoščiu ir visų kitų smulkmenų papildymas ir kita. Žodžiu viskas privalėjo atrodyti nepriekaištingai, o jei supervizorius tikrindamas kambarį atrasdavo kokį nors neatitikimą, tekdavo viską pervalyti. Bėje kambariuose būdavo anketos svečiams apie švarą ir aptarnavimo lygį, tad stengtis privalėjome visada.
 

Darbe

Darbas restorane turėjo savų minusų dėl skubėjimo ir didelės įtampos, nes kliento nuomonė ten nepalyginamai svarbesnė – jei kepsnys turėjo būti iškeptas medium rare laipsniu, o jo perpjautas centras nėra atitinkamo rožinio atspalvio, prasideda tikras maištas, ir virėjai privalo iš naujo gaminti patiekalą. Bet koks nepatenkintas svečio poreikis palydimas administratoriaus iškvietimu ir reikalavimu apmokėti jo sąskaitą. Patys amerikiečiai darbuotojai nepakeldami įtampos nevengia nuraminti nervų stikliuku rusiškos degtinės net ir darbo metu, ir šiaip, personalo santykiai ten nepaprastai svarbūs ir reikšmingi.
 

Tarkim, tokios šventės kaip Liepos 4-oji privalomos švęsti su visomis šeimomis įmonės barbekiu vakarėliuose, taip pat darbuotojų išlydėjimai ir kiti įvykiai atšvenčiami tikrai griausmingai.

Internacionalizmas

Pagrindinis dalykas, kuriuo žavi Amerika – tai daugiatautiškumas. Mūsų nedideliame kolektyve dirbo įvairiausio plauko šalių atstovų. Work and Travel dalyvius sudarė lietuviai, čekai ir slovakai, o vietiniai darbuotojai kilę iš skirtingų Amerikos valstijų (jų skirtumai didesni negu tarp Europos šalių), taip pat iš Tailando, Meksikos bei Azijos, juodaodžiai, baltaodžiai, indėnai ir blondinės J. Visi jie turėjo labai skirtingų ir idomių sąvybių, tačiau susiradime daug draugų.

Keliaudami namo aplankėme Los Andželą, Las Vegasą, Salt Lake Citį ir vėl Niujorką. Deja neturėjome daug laiko, bet manau, kad išspaudėme viską, kas buvo įmanoma. Po visų kelionių, šopingų ir gyvenimo labai netaupant, grįžome su padoria suma pinigų, o ir išlaidos kelionei atsipirko. Amerikoje įgyta patirtis, nuotykiai, sutikti žmonės – visa tai yra neįkainojama. 

Daug kas liko nepasakyta ir neapžvelgta, nes viską sudėti į trumpą pasakojimą tiesiog yra neįmanoma arba mūsų rašymo įgūdžiai dar neužtektini, kad viską parašytumėm trumpai ir glaustai.

P.s. Jei tik turite galimybę išvažiuoti, nedvejokite – naudokitės ja, prižadu, tikrai nesigailėsite. Juk tai gali būti vienintelė proga gyvenime.