Dalyvių atsiliepimai

Pažiūrėkite kaip studentai mėgaujasi kava ir 28 laipsnių šiluma vėlyvo spalio rytą vieno iš Sidnėjaus koledžo kiemelyje. Lietuvoje šiuo metu termometras vos „išspaudžia“ 10 laipsnių šilumos ir visi puolame džiaugtis, kos šiltas šiais metais rudenėlis mus aplankė. O Australijoje dabar pavasaris ir šilti orai tik pradėjo džiuginti gyventojus. Tie, kurie suskubo prasitęsti vasarą Australijoje, turbūt nei per nago juodymą nesigaili savo sprendimo.

 

Sidnėjaus anglų kalbos mokykloje studentai iš įvairių šalių tobulina anglų kalbą linksmoje, dinamiškoje mokyklos aplinkoje. Daugiau atsiliepimų iš šios mokyklos studentų galite išgirsti žemiau pateiktame video. Ne ne – Jums nepasigirdo. Kava tikrai nemokama!

Po to kai kreipiausi į daugiau negu 100 kompanijų ieškodamas darbo vieną ryta pabudęs pagalvojau "šiandien yra ta diena, kai aš rasiu darbą". Pasiėmiau keturis CV atsisėdau ant savo motorolerio ir išvažiavau kur akys veda. Radau gražu restoranų rajonėlį įsikūrusį tarp golfo ir jachtų klubų. Visai atsipalaidavęs nuėjau į keturis restoranus - tik tiek CV turėjau. Viename iš karto susitariau dėl bandomosios dienos, kitas restoranas paskambino kitą dieną - su jais irgi susitariau dėl bandomosios dienos. Galų gale rinkosi ne mane, o rinkausi aš. :) Galiu pasakyti, kad darbo radimo paslaptis buvo atkaklumas ir pozityvus požiūris.

Taigi, dabar papasakosiu apie savo darbą. Dirbu padavėju ir kartais už baro. Restorano savininkė yra prancūzė, todėl restoranas yra su savotiška "aistra" - skoningas, jaukus ir panašus į rankdarbį (t.y. fabriko priešingybė). Darbe norint tikrai galima gerai jaustis. Kol kas į kolektyvą nespėjau pilnai įsilieti, bet bendra darbiai eina kartu gerti kokteilių, lieka po darbo atlikti kaip sakoma "Hospitality Reaserch" - kiekvienas save gerbiantis padavėjas ir barmenas turi žinoti skirtingų kokteilių ir gėrimų skonį. :) Mano alga 17 dolerių už valandą, dirbu kol kas tik po vieną arba dvi dienas per savaitę, bet šį mėnesį pradėsiu dirbti daugiau.

Aš esu labai patenkintas šituo darbu. Mano pareigos yra: šypsotis, gražiai atrodyti, mandagiai kalbėti ir nešioti maistą/priimti užsakymus. Dirbti nėra sunku, esu dirbęs daug sunkesnių darbų. Pasitaiko nemažai juokingų nesusipratimų pvz.: vienas klientas man sako: "I would like to have pure naked blond". Aš pradėjau juoktis, nes pamaniau, kad taip vietiniai juokauja - juk čia ne kokia Olandija ar Tailandas - Australijos restoranai paprastai "grynų nuogų blondinių" nepardavinėja nes tai draudžia įstatymai. Bet klientas nesijuokė. Po to išsiaiškinau, kad tai buvo alaus pavadinimas. Geras marketingas... Aiški klientų grupė... :)

Kai susiradau darbą Australijoje pasidarė nebebrangu ir atsirado daug draugu. Nebebrangu nes algos didelės, o kainos ne. Draugų atsirado nes gavęs algą pradėjau vaikščioti į taverną, prie baseino, į svečius ir pan... Vakarėlių čia begalybė. Užtenka nusipirkti vyno (4l kainuoja 20lt) ir nueiti iki baseino bendrabutyje, ten paprastai būna pilna žmonių, muzika. Nuo ketvirtadienio vakaro prasideda savaitgalis - važiuojam į klubus, tavernas, barus ir pan. Visi kartu važiuojam taksi ir dalinamės kainą. Po to kartu grįžtam - smagu, kad vienoj vietoj gyvena 150 studentų :) Per išeigines kartais užsikuriame griline ir darome BBQ (kepam mėsą ant griliaus) bendrabutyje. Kartais netgi bendrabučio savininkai organizuoja BBQ.

Bendrabutyje susipažinau su Filipiniečiu ir Saudo Arabu - trise važiavom į kaimyninį miestelį Byron Bay. Nuostabus miestelis: mažas ir jaukus, turi kelias centrines gatves iš abiejų gatvės pusių parduotuvės iš kurių kyšo stogas, išilgai dengiantis visą šaligatvį nuo salės, o nuo to stogo kaba parduotuvių reklamos. Atrodo tarsi senovinis kaubojų miestelis filmuose. O žmonių tiek kiek Vilniuje per naujus metus! Visi barai apsėsti, suoliukai, žolė, paplūdimys - visur žmonės. Kadangi atmosfera tokia jauki, atrodo, kad esi savo kieme, kuris pilnas senų gerų pažįstamų. Aš esu buvęs visuose žemynuose bent po du kartus išskyrus Pietų Ameriką ir Antarktidą, bet tokio kurlūrinio šoko dar nesu patyręs, kaip šitame mažame miestelyje. Mums visiem jis taip patiko, kad sakėm penktadieni po pietų sėsim į traukinį ir važiuosim į jį, tada visą naktį švęsim ir ryte traukiniu grįšim :) Taip niekam nereikės aukotis ir vairuoti.

Praleidęs du mėnesius Australijoje, manau, kad jau perkopiau sunkiausią periodą. Todėl dabar jaučiuosi gerai, turiu savo motorolerį, darbą, mokslus, turiu kelis žmones su kuriais leidžiu laiką. Žinau ką galima veikti kai lyja, ką veikti kai saulė šviečia. Pirmi du mėnesiai buvo sunkiausi, nuolatos ieškojau darbo, kainas daugindavau iš dviejų nes turėjau litus, nesusigaudžiau kaip reikia gyventi Australijoje. O dabar daug lengviau. Aišku pradedu pasiilgti namų - tiksliau žmonių. Bet internetu galiu bendrauti kiek noriu, aišku atsižvelgiant į laiko skirtumą :)

 

Darbo ieškau kaip tik išmanau. Internete ieškojau tol, kol bijojau eiti ir dalint CV mieste. Dabar internete neieškau nes man patinka pasivaikščiojant po miestą dalinti CV. Darbo ieškau visose vietose, kuriose norėčiau dirbti: viešbučiuose, kavinėse, parduotuvėse. Gan dažnai pamatau iškabas "Ieškome darbuotojų". Toks darbo ieškojimo būdas neša labai daug naudos. Bent jau man. Viena kad įveikiau savo baimę prašyt darbo, kita kad išmokau nepasiduoti kai man daug kartų pasako ne. Netgi kai daug kartų pasako ne. Galu gale visą dieną vaikštau, esu girdėjęs kad tai sveika, bet tai girdėjau Europoje, o čia tai gali būti ir žalinga - nes 2 is 3 70-mečių Australijoje serga odos vėžiu.

Dar vienas dalykas kurį išmokau ieškodamas darbo tai daryti dalykus maloniai vietoj tuo kad daryčiau juos greitai ir "stresingai". Tarkim suvokęs, kad nebėra autobuso į namus nes jau per vėlu, nusprendžiau prieš ką nors dėl to darydamas pavalgyti :). Pavalgius buvo daug lengviau spręsti problemą. Nevalgęs būčiau grįžęs namo anksčiau, bet būčiau buvęs daug piktesnis. :) Na šitą teoriją aš dar praktikuosiu ir tobulinsiu, tada už patentuosiu parašysiu knygą, išleisiu CD ir sukursiu mokymus. :D

Tai tokia mano asmeninė patirtis ieškant darbo. Jau išdalinau apie 40CV ir dar tiek pat elektroninių laiškų parašiau. Kol kas turiu vieną darbą - dirbu stadione, esu padavėjas korporatyvinių klientų ložėje. Darbas man patinka, tik gaila, kad jo mažai - tik tada kai vyksta varžybos. Vienos pamainos trukme apie 5-6h. Turiu vežioti maistą į ložes, padėti jį ant stalo, po kurio laiko paimti purvinas lėkštes ir nuvežti į virtuvę. Dar po kurio laiko nuvežti dar maisto, ir galiausiai nuvežti švarias lėkštes atgal į ložę. Visai nesudėtinga. :) Privalumai, kad dirbu kondicionuojamoje patalpoje, darbas nesunkus - sunkiausia dalis vaikščiojimas :) Nors iš tiesų tai sunkiausia dalis yra šampano pylimas į kriauklę ir krevečių metimas į šiukšlių dėžę - mums griežtai draudžiama valgyti arba gerti likučius.. :( O kadangi korporatyvinės ložės nuoma sezonui kainuoja daugiau negu 100 000Lt, tai dažniausiai klientai nepasikuklina užsisakyti per daug gėrimų ir maisto. Sako, kad dažnai pasižiūrėti varžybų ateina Australijos įžymybės. Gal... Bet kadangi aš nei vienos nežinau tai man visi vienodai nežymūs ten :)

Nors iš tiesų yra vienas australas žymesnis už kitus - vienas iš mano kolegų (vyresnysis padavėjas). Jis pasakojo man apie darbą, kur kas sudėta, kaip ką daryti ir pan. Tačiau, pasakojimo gale nebesupratau ar jis man pasakoja apie mūsų viršininkę, kuri turi medicinos diplomą, ar jis man pasakoja savo hm... fantazijas? Kodėl jis pasakotų tai žmogui sutiktam pirmą kartą gyvenime? Ir dar tokiomis aplinkybėmis? Virtuvėje? :| Sunerimau. Bet pagalvojęs nutariau, kad tai reiškia, jog jis tradicinių pažiūrų - puiku pagalvojau, nesusilauksiu papildomo dėmesio :D

Žodžiu, darbą čia susirasti nelengva ir aš vis dar ieškau antro darbo. Bet darbas čia geras. Ir algos geros - einant namo ir galvojant kiek padariau ir kiek uždirbau vos vos nepradėjo griaužti sąžinė. Bet nepradėjo. :)

 

Iš įžanginio kurso atsimenu tik tai, kad buvo nežmoniškai karšta. Buvo tik keturi banglentininkai - aš, brazilas, čekas ir estė. Kadangi mūsų buvo mažai mes ėjom į antrą koledžo aukštą į mažą salę (didžiojoje salėje buvo kiti studentai, kurių grupės didesnės), kurioje neveikė kondicionierius. "Valio" pagalvojau... buvo ypač karšta nes virš mūsų buvo tik stogas, įkaitintas saulės. Bet, kaip dažnai būna gyvenime, šita situacija turėjo savo pliusų - paskaita buvo labai trumpa :)

Pirma pamokos dalis buna banglentės, tada pertrauka, o tada arba vėl banglentės arba futbolas arba banglenčių dienoraščio pildymas. Taupydamas savo pėdų odos likučius nusprendžiau pasirinkti dienoraštį. Tai atrodė daugmaž taip: Po medžiu, ant kurio beje auga 40cm ilgio žirniai, - vis tik aš susilaikiau nuo jų valgymo - su kitais norinčiais pildyti dienoraštį ir vienu instruktoriumi pasitiesėme rankšluosčius. Tada pildėme dienoraštį. Wow.. :) Tai buvo nepaprastai varginantis ir neįtikėtimai ilgas 7min procesas. Dienoraštyje reikia parašyti dienos datą, laiką, bangų dydį, vėjo kryptį. (pasako insturktorius) Reikia įvertinti save 10 balų skalėje. Parašyti kokie pavojai tavęs tyko pleže ir vandendyne (visada tie patys - saulė, banglentininkai, gyvnūnai, srovės) ir parašyti ką ir KODĖL atsinešei pietums, dažniausiai nurodoma priežastis yra - šitas maistas gerai ištveria karštį, nes jį tenka palikti mašinoje trims valandoms, o mašina ant saulės, o lauke 32laispniai :) Po "varginančio" darbo insturktorius leido suprasti, kad mes turėtume toliau ir dar intensyviau dirbti, todėl aš pasidėjau knygas į šalį ir atsiguliau ant savo rankšluosčio. Galų gale insturktorius paklausė kiek valandu ir jam kažkas pasakė "jau metas eiti namo" ir tada mes ėjom namo. Tiksliau važiavom, nes papludimys yra toli nuo miesto.

Šiandien paskaičiavau, kad Gold Coast esu lygiai tris savaites. Per šį laiką spėjau susirasti nuostabių draugių ir draugų, nebepasiklysti ieškodama kokios nors naujos vietos, įpratau prie britiško ir mums neįprasto eismo, pakeičiau gyvenamąją vietą į naują, turiu australiško banko ANZ kreditinę kortelę ir sąskaitą.

Po truputį viskas tampa kasdienybe, išskyrus, nuostabųjį vandenyną... Kiekvieną dieną vaikščiodama Ramiojo vandenyno pakrante, nuolat palaimingai traukiu gaivų orą, pėdas gaivina nerealaus minkštumo vėsios bangelės. Prie vandenyno traukiu ir dieną ir vėlų vakarą. Iki šiol man tai yra kaip stebuklas, nuo kurio negaliu atsikvošėti ir atsidžiaugti :)))

Bet apie viską iš pradžių. Į Australiją skridau jau žinodama, kur gyvensiu. Tiesiog išsinuomojau kambarį studentų bendrabutyje. Jį man rekomendavo Study and Work programos dalyvis Lukas. Savaitė nuomos man čia atsiėjo 185 AUD. Jei Sidnėjuje ši nuomos kaina gal ir būtų normali, Gold Coast vidutinė kambario kaina yra apie 150 AUD.

Palmių apsuptą jaukaus bendrabučio kambarį, nors jis buvo tikrai patogus gyventi, iškeičiau į kambarį nuosavame name už 150 AUD per savaitę. Pastarojo savininkas 50 metų australas Adrianas. Jis niekur nedirba, gyvena tik iš nuomininkų pinigų. Mano naujoji gyvenamoji vieta – Mermaid Beach. Čia turiu apie penkiolikos kvadratinių metrų kambarį, dvigulę lovą, sieninę erdvią drabužinę, komodą ir kriauklę. Tai priklauso tik man. Dušo kabina, tualetu, virtuve bei svetaine dalinuosi su čia gyvenančiais dar penkiais nuomininkais:)

Beje, šiame name esu vienintelė moteris:) Ir vienintelė lietuvė:) :) Du prancūzai, du japonai ir kolumbietis – su šia kompanija smagiai leidžiame vakarus, atskirai gamindamiesi vakarienes. Kartą abu japonus Joshi ir Riou išsitempiau į Mermaid Beach esančią taverną. Smagiai pavakarojome. Bet mūsų vakaras greitai baigėsi, nes po kelių stiklinių alaus mano naujieji kambariokai buvo gerokai apgirtę:))

Visi mano kambariokai yra banglentininkai. Išskyrus mane. Aš čia pasirinkau Capoeira studijas :) Kai Lietuvoje pasakiau, kad perku Capoeira mokslus, maniau, smagiu šokio žingsneliu ištirsiu Australiją, dėl nieko čia nesuksiu galvos :) Labai apsirikau Capoeira – pats tikriausias brazilų kovos menas. Ir jokių šokio judesių čia nė su žiburiu nesurasi cha cha cha :)

Mano studijos koledže atrodo taip: 8 valandos – teorija (tiesiog sėdi koledže, pildai elementarius užrašus), 12 valandų – sportas. Privalomos keturios valandos – Capoeira. Kitas valandas gali užsiimti joga arba treniruotis sporto klube. Bet būtina visas dvidešimt valandų užsižymėti, kad buvai, nes kitaip gresia deportacija iš Australijos…

Jau susidėliojau savo grafiką. Visą pirmadienį leidžiu koledže, kad užsidėčiau pliusą ties privalomomis aštuoniomis valandomis teorijos.Antradienį – penktadieni – Capoeira – 8 valandos sporto :) Likusias keturias valandas paprastai leidžiu sporto klube. Laiką ten tempiu apie valandą eidama treniruokliu, lėčiausiu pasaulyje žingsniu :) Rinkčiausi jogą, bet jos užsiėmimai vyksta vakarais, o tuo metu aš jau paprastai būnu prisivalgiusi, išvargusi po Capoeiros treniruočių bei noriu turėti vakarą be jokio sporto :)

Tad... Praėjo dvi savaitės mano mokslų, o ant mano kūno pastebimai ryškėja raumenukai. Ir taip gera pagaliau jausti vis stiprėjantį pilvo presą :) :) Dar neįsivaizduoju, kaip aš čia atrodysiu po pusmečio, bet jau dabar esu gerokai sustiprėjusi :)

Visa ši sunki kasdieninė treniruotė man išeina tik į naudą. Mat iki šiol neturiu darbo. Jei ne sportas, turbūt jau liečiau ašaras, galvodama apie ateitį ir kaip čia išgyventi :) Bet dabar kažkaip atsipalaidavusi žiūriu į šį reikalą :) Šypsena nuo veido dar nedingo :)

Kasdien išsiunčiu apie penkias dešimt savo cv. Tik mano cv čia – sumeluota ir pritaikyta greičiau surasti darbą Gold Coast. Ieškau vietos klientų aptarnavimo sferoje, restoranuose, viešbučiuose bei siūlausi dirbti aukle. Iki šiol jokio atsakymo, jokio skambučio :)

Na, labai nenustebau, nes iki šiol neturiu savo Tax Fail Number (TFN). Ir tik šiandien aktyvavau savo australišką banko kortelę. Čia viskas vyksta labai lėtai. Australai niekur neskuba. Jie tokie atsipūtę!!!:) Ir aš pati čia nebesinervinu ir niekur neskubu. Tiesiog jaučiu, kad kai turėsiu TFN, rasiu ir darbą :)

Darbai. Dėl darbo paieškų, tai labai daug kas priklauso nuo anglų kalbos mokėjimo lygio, nes jei sunkiai susišneki, tai lieka tokie darbai, kai nereikia bendraut su klientais. Girdėjau, jog čia yra perkraustymo darbai, kur visai gerai moka ir kalbos labai daug nereik. Šiaip geriausia darbo ieškotis, jei randat draugų, pažįstamų ar šiaip – lietuvių :). Aišku tik atvažiavus laaabai sunku tą padaryt, bet aš va susipažinau su tokiu vaikinuku rusu, kuris čia tik porą savaičių, tai padėjom jam darbą picerijoj susirasti (20val), tai pradžiai tikrai neblogai. Pragyvenimui užtenka. Darbai patys įvairiausi ir paprasčiausi: “kabakuose”, “makdonalduose”, “cleaning'as”, picų ar kito maisto “delivery” ir pan.
Uždirbt galima 10-25 dolerių per valandą (padaugink iš 2 ir gausi litus).

Mokslai. Norint stot į univerą, reikia egzaminų ir visokių testų (kiek girdejau, bet kadangi nestudijuoju universitete, tai jokios kokybiškos info suteikt negaliu). Kadangi dažniausiai čia vistiek turbūt važiuojama ne mokytis, o šiaip – Australijos pažiūrėt, tai geriausias pasirinkimas yra koledžai. Pradžiai rekomenduojama anglų kalbos kursai. Aišku brangūs jie, bet labai įdomūs. Dabar studijuoju „travel&tourism“. Atsiliepimai tikrai geri, tiek apie koledžą, tiek apie mokslų kokybę, tiek apie dėstytojus. Turėjom problemų dėl mokslų prasitesimo, bet tiek mokytojai, tiek valdžia labai draugiškai ir geranoriškai padėjo. Ir šiaip viskas labiau iš praktinės pusės, nėra tiek daug teorijos kalimo, kiek pas mus mokymo įstaigose.

Šiaip apie Australiją galima prisiklausyti daug ir atvykt čia jau su nusistatytais stereotipais, bet daugelis mitų turbūt sugrius. Geriausia atkeliauti be išankstinių nuomonių, tada viskas dar įdomiau:)

Šiaip apie mokslus tik gerai galiu atsiliepti. Fainai, labai draugiški žmogeliukai. Ten gali pabendrauti vos ne su visu pasauliu. Nėra sunku, nes pasirinkau neaukštą anglų kabos lygį. Pati mokymo struktūra labai teigiamai nuteikia, nes mokytojai sugeba išaiškinti ką reiškia kažkoks nežinomas žodis anglų kalba. Tai stebina!:)

Jei kas ruoštųsi atvažiuoti čia, aš mielai sutikčiau papasakoti ir padėti:)

Apsigyvenau su draugu Nikolaju viename kambaryje. Kartu name gyvena brazilijos atstovai, lenkaitė, yra ir japonė. Na, visas pasaulis, vos ne :):):)

Šiandien su Nikolajumi buvome AEC antrą kartą. Čia dirba beveik vieni brazilai. Šiaip visos galimybės yra pas juos pasinaudoti dėl nemokamų paslaugų. Suteikia pagalbą pildant dokumentus. Žodžiu, gerai viskas:)

Sveiki,

Manau, kai kam gal bus įdomu apie gyvenimą Sidnėjuje...

Suprantama, kad daug kam aktualus klausimas: kaip ieškotis darbo? Susirasti kvalifikuotą darbą tikrai yra įmanoma, tik tiek kad Austalijoje niekas neskuba, ir išsiuntinėjęs gerus CV į kompanijas, nenustebk, jei tau paskambina po mėnesio ar dviejų. Patarimas: turėti gerą CV. Kadangi susirasti darbą norėjau greitai, aptarnavimo sferoje jo ilgai ieškoti nereikia. Beieškodamas geresnio darbo, padirbau keliuose restoranuose, kol galiausiai išsirinkau vieną, kuriame dirba faina chebra - beveik visi darbuotojai vietiniai, tik vienas toks dar iš Mongolijos. Dirbu restorane "Kingsley Crab and Steak House". Iš čia matosi Sidnėjaus dangoraižiai, ir čia pat stovi jachtos. Žodžiu, vaizdas atsiveria gražus. Kol kas dirbu 20 val. per savaitę, bet pragyventi pilnai pakanka ir dar sutaupyti galima. Dirbdamas restorane 20 val., aš uždirbu trigubai daugiau nei Lietuvoje dirbdamas visas 40 valandu. Suprantama, tas darbas ne amžinai, bet juk visada norėjau pamatyti Australiją! Dirbu tik tris vakarus, tai laiko tikrai užtenka ir mokyklai, ir Sidnėjaus tyrinėjimams.

Mokausi Sidnėjaus Verslo ir Turizmo Akademijoje (Sydney Bussines&Travel Academy). Pirma savaitę rimtų paskaitų kaip ir nebuvo. Daugiau mokino, kaip reikėtų mokintis :) ))) Paskaitos prasideda 9.00 ryto ir vyksta iki 12.45 val. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Lankomumas yra stipriai reguliuojamas: visada reikia pasirašyti, kad ateini ir išeini iš paskaitos, nes viza reikalauja ne mažesnio 80% lankomumo, nors! jei gerai sutari su mokytoju, o čia taip ir dažnai ir buna, tai viską įmanoma sutarti :) Penktadieniais paskaitų nebūna, tačiau reikia praleisti papildomas penkias valandas per savaitę savišvietai (savistudijoms, pasimokinti kažką daugiau ar ruošti atsiskaitomus darbus). Kas dvi savaites dėstoma po vieną dalyką, o kiekvienos savaitės gale vyksta atsiskaitymai. Bet atsiskaitymai tokie lengvi, kad dažnai net neimi į galvą, jog čia kažkas svarbaus. Kadangi atvažiavau čia “pakeliauti”, tai studijuoti turizmą netgi dvigubai įdomiau. Mokausi apie 1.Turizmo žinių vystymas ir atnaujinimas (apie agentrų veiklą, kokios valstybinės ir nevalstybinės institucijos čia egzistuoja); 2. Informacijos šaltiniai bei aprūpinimas ir patarimai/pranešimai apie Australiją (šitoj vietoj labai praverčia žinios apie įvairas lankytinas Australijos vietas, turistinius maršrutus, kaip ir kas yra svarbiausia Australijoje); 3. Vystyti ir atnaujinti turizmo žinias; 4. Tikslinės informacijos šaltiniai ir aprūpinimas bei patarimai/pranešimai apie Afriką/Artimuosius Rytus; 5. Gido darbas. Dalykai man patinka, rodos, ne per daug sunkūs – juk atvažiavau čia mėgautis gyvenimu! Labai juokingas momentas yra, kai ateinani i akademiją ir atsižymi kortele, toks aparatas nuskenuoja kortelę, ir garsiai praneša: "Welcome number one thousand four hundred and seventy six!" :) Žodžiu, net vardo nebeturiu, tik kažkokį numerį :) Ir visiems studentams tas pats :)) Kai išeini, vėl nuskenuoji, ir sako: "Good bye, number one thousand four hundred &..." :) Ne per seniausiai išlėkėm iš Sidnėjaus metropolio į gamtos glėbį. Kartu su vietiniais Australijos lietuvių skautais keliavom aplankyti Jenolan Uolas, už kokių trijų šimtų kilometrų nuo Sidnėjaus į Mėlynuosius Kalnus (Blue Mountains). Gamta, rodos, visada kuria tik stebuklus šitoj Australijoj: kiek visokiu augalų ir gyvūnų... Oras kaip kada, jei būna apsiniaukę, tai 22-24 laipsnių, o jei giedra, tai staigiai pašoksta iki 30-34. ši mėnesį saulė savo bučinius jau dalina dosniau. Ir taip su kiekviena diena – Kalėdos nusimato karštos :) Labai faina žinoti, kad atvažiavau praleisti Kalėdas su “maikonu” ir šortais po kepinančia saule. Bent jau vieną žiemą aplenksiu :)

Galu gale džiaugiuosi, kad po pasaulį važinėjame būtent per jūsų agentūrą.